melžiamas

melžiamas
дойный

Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Смотреть что такое "melžiamas" в других словарях:

  • melžti — mélžti vksm. Pienas mélžiamas rytè ir vakarè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • melžiama — melžiamà adj. f. (3a), melžiama (1) Grž; SD45 duodanti pieno (ppr. apie karvę): Trys šimtai melžiamų karvių mūs kolūky (sov.) Lnkv. Čia laikom tiktai jaučius ariamus ir karves melžiamas J.Jabl. ◊ melžiamoji karvė; rš apie nuolatinį pelnymosi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • melžinis — melžìnis, ė adj. (2) žr. melžiamas: Melžìnė karvė Zt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • melžti — melžti, ia, ė tr. 1. spaudant spenius traukti pieną iš tešmens, laidyti: Melžiu, laidau karves SD41. Katra vakare melžėt karves? Dbk. Devynios karvės melžt Drsk. Vėliau melžta – daugiau privarvės Slm. Tas avis ne tik kerpa, bet jas kasdien ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • melžtuvė — melžtuvė̃ sf. (3a) J.Jabl, Lp, melžtùvė (2) Žln kibiras pienui melžti: Pienas turi būti melžiamas į švarias melžtuves sp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • milžtuvė — milžtuvė̃ sf. (3a) K, J, milžtuvė̃ (3b) Als, Dkš, mìlžtuvė (1) KlvrŽ, Grž, Pšl; SD364 kibiras, į kurį melžiamas pienas: Pakabinau mìlžtuvę ant toros, ka išdžiūtų Krž. Viedrai buvo vandenie nešti, o milžtuvės – karvėms milžti Plt. Supilk tą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • milžus — milžùs, ì adj. (4) lengvai melžiamas: Tą karvę ir piemenė gali pamilžti: ji labai milžì Kair …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • minkštas — mìnkštas, à adj. (3) K, J; SD148,190, R 1. pasiduodantis kito kūno spaudimui, lengvai įspaudžiamas; pršn. kietas: Sūris mìnkštas, gali kąsti Ėr. Mìnkštas kai vaškas Prn. Mìnkštas kai grybas Sld. Kempinė minkšta, reta SD58. Pyragas minkštas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pirmamelžis — pirmamel̃žis, ė adj. (2) pirmus metus melžiamas: Turėjom dvi karves: vieną pirmamel̃žę ir kitą senesnę Al …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stovėti — stovėti, stovi (stovia Dv, stovna BzBkXXVII183, stauna K, BzBkXXVII183, BIII163; N, ėja), ėjo K, Rtr, Š; L 1. intr. SD353, H, MŽ, Sut, N, K, LL238, Rtr būti stačiam, laikantis ant kojų, nejudėti, neiti iš vietos: Sėskis, ko stovi! NdŽ. Stoviu,… …   Dictionary of the Lithuanian Language


Поделиться ссылкой на выделенное

Прямая ссылка:
Нажмите правой клавишей мыши и выберите «Копировать ссылку»